Socialinių mokslų kolegijoje dirbau trejus metus. Vėliau prasidėjo pandemija, nuotolinis mokymas(is), ir tas mūsų bendravimas savaime nutrūko. Būti dėstytoju man patiko, man rūpėjo. Ypač pirmas, antras kursai. Juose buvo tikrai įdomių, kūrybingų žmonių. Labai skirtingų galimybių ir skirtingos motyvacijos žmonių. Prasidėjus mokslo metams jie buvo vienokie, o baigė – pasikeitę. Buvo labai įdomu stebėti jų pažangą, metamorfozes.
Štai neseniai knygų mugėje, kai pristatėme „Auksinio proto“ stalo žaidimus, knygas, prie manęs priėjo buvusi studentė, abiejose rankose laikydama po maišelį knygų. Tikrai labai darbšti, daug galinti, potencialo kupina mergina. Ji studijų nebaigė, tapo mama ir dabar augina du vaikučius. Ji padėkojo už pakeistą jos gyvenimą. „Jūs, dėstytojau, kad iš pradžių ir priverstinai, bet paėmėte mane už rankos ir įvedėte į knygų pasaulį.“ Pasirodo, dabar jų namuose vienas iš kambarių jau virtęs biblioteka. Ši jauna mama dėkojo, kad aš ne tik verčiau juos deklamuoti eilėraščius, bet ir sudariau jiems rekomenduojamų knygų sąrašą. Jos akyse pamačiau ne tik besikaupiančias ašaras, didžiulį dėkingumą, bet ir vis dar rusenantį smalsumą.
Kai kuriems atrodo, kad čia, atseit, Valinskas ar kas nors kitas kažką pasiūlė, tai jeigu tas knygas perskaitysiu, būsiu jau labai labai apsiskaitęs. Ne. Tą sąrašą palyginčiau su žvejyba. O tiksliau – masalu žuvims, nes pirmiausia žuvis reikia pašerti, užmesti jauką. Ir aš, pamatęs, kiek studentų ir jaunų žmonių neskaito knygų, tiesiog sudariau tokį knygų sąrašą – masalą. Jis šiek tiek skiriasi nuo mokyklinės programos, jame knygos, kurios galėtų sudominti ir susargdinti jaunus žmones domėjimusi ir skaitymu.
Apsiskaitęs Arūnas nesuvokiamai. Žinau, kad Inga vargsta, neturėdama kur miegamajame visų knygų sudėti. Viskas apkrauta knygomis.
Dainininkas Merūnas Vitulskis
Dalijuosi savo knygų sąrašu ir su jumis, mieli knygų skaitytojai.
A. Lindgren, „Broliai Liūtaširdžiai“
S. Loginov, „Amžinoji šviesa“
C. Sagan, „Demonų apsėstas pasaulis“
J. London, „Martinas Idenas“, „Rytas aušta“, „Mėnulio slėnis“
M. Tvenas, „Tomo Sojerio nuotykiai“
Ė. M. Remarkas, „Trys draugai“, „Vakarų fronte nieko naujo“
H. Melvilis, „Mobis Dikas“
Č. Dikensas, „Oliverio Tvisto nuotykiai“, „Didieji lūkesčiai“
Dž. Orvelas, „Gyvulių ūkis“, „1984“
S. S. Montefiore, „Kalbos, pakeitusios pasaulį“
Ch. Anderson, „TED TALKS. Viešasis kalbėjimas. Praktinis vadovas.“
E. Hemingvėjus, „Senis ir jūra“
M. Bulgakovas, „Meistras ir Margarita“
K. Sabaliauskaitė, „Silva rerum“ (4 knygos)
N. Kunas, „Senovės Graikijos legendos ir mitai“
F. Dostojevskis, „Nusikaltimas ir bausmė“
J. Erlickas, „Knyga“, „Mano meilė stikliniais kaliošais“ ir kt.
H. Kissinger, „Diplomatija“
R. Gavelis, „Vilniaus pokeris“, „Vilniaus džiazas“
P. Suskind, „Kvepalai. Vieno žudiko istorija“
P. Coelho, „Alchemikas“
V. Goldingas, „Musių valdovas“
J. Irving, „Pasaulis pagal Garpą“
P. Širvio, J. Erlicko, S. Gedos, M. Martinaičio, K. Binkio poezija
J. Kunčinas, „Tūla“
J. V. Gėtė, „Faustas“
O. Vaildas, „Doriano Grėjaus portretas“
J. Baltušis, „Sakmė apie Juzą“
S. King, „Gyvulėlių kapinės“
A. Klarkas, „2001 metų odisėja“
V. Hugo, „Paryžiaus katedra“
H. Velsas, „Laiko mašina“
O. de Balzakas, „Šagrenės oda“
J. R. R. Tolkinas, „Žiedų valdovas“
J. K. Rowling, „Haris Poteris“
Per paskaitas arba susitikimus su jaunais žmonėmis dažnai mėgstu užduoti klausimą. „Pakelkite rankas, kurie iš jūsų bent kartą gyvenime pasvajojote, kad būtų nuostabu turėti laiko mašiną. Ir ja pasinaudoti.“ Ir pakelia visi, nes mus visus tokia mintis aplanko. Ta laiko mašina yra išrasta. Ir labai labai seniai. Tai paprasčiausia KNYGA! Tik ji turi vieną didelį trūkumą. Ji gali keliauti tik į praeitį. Tu gali nusikelti į Gajaus Julijaus Cezario smegenis, nukeliauti į laikus, kai jis rašė „Galų karo užrašus“. Tu gali keliauti į Archimedo smegenis, tu gali keliauti į viduramžius, apsilankyti epochoje, kada kūrė Servantesas ar Šekspyras. Žmonės, išmintingai gyvenę savo gyvenimus, paliko atviras duris. Ir tos durys yra atviros visiems. Man atrodo, kad nesidomintieji žmonijos praeitimi nelabai žino, kaip kurti jos ateitį.
Jūs skaitėte ištrauką iš Arūno Valinsko knygos „Valius. Tai buvo kažkas tokio“. Iki kitų įrašų!
Saldžios dienos linki Laisvės Knygų komanda