Švedija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, užmezgusia prekybinius ryšius su Lenino bolševikais. Švedijos bankai teikė savo paslaugas, kai 1917–1921 m. iš rusijos buvo išvežta šimtai tonų konfiskuoto caro centrinio banko aukso. Stokholme auksas buvo perlydytas. Iš senųjų rusiškų monetų nukaldintos naujos švediškos. Kitaip tariant, Šiaurės šalių finansų pasaulyje egzistuoja ilga vogto rusijos turto plovimo istorija.
Po šimto metų – 2018 m. rudenį – Danijos advokatų kontora, atlikusi šalies dienraščio „Berlingske“ tyrimą, išsiaiškino, kad 2007–2015 m. per „Danske Bank“ Estijos filialą iš rusijos ir kitų buvusių sovietinių respublikų vadinamieji „padidintos rizikos klientai“ pervedė beveik 200 mlrd. eurų.
JAV teisingumo departamentas ir Vertybinių popierių ir biržos komisija pradėjo tyrimus, o didysis Šiaurės šalių bankas pateko į pagrindines tarptautinės finansų spaudos antraštes. „Danske Bank“ generalinis direktorius nedelsiant atsistatydino, o akcijos kaina smarkiai smuko. Šių „padidintos rizikos“ klientų sandoriai netrukus buvo pavadinti didžiausiu pasaulyje pinigų plovimo skandalu.
Įvykius sekę žurnalistai ėmė kelti vieną ir tą patį klausimą: ar didžiausias bankas Baltijos šalyse – „Swedbank“ – taip pat gali būti į tai įsitraukęs?
Vienas iš jų – Joachimas Dyfvermarkas, vyresnysis Švedijos aktualijų TV laidos „Uppdrag Granskning“ („Misija: Tyrimas“) reporteris, kuris dvejais metais anksčiau dalyvavo tarptautinėje komandoje, publikavusioje „Panamos dokumentus“.
Dyfvermarkas į projektą įtraukė ir kolegas iš Švedijos televizijos: Lindą Kakuli, Axelį Gordhą Humlesjö ir Perą Agermaną. Tyrimas, sukrėtęs didįjį Švedijos banką iš pagrindų, galiausiai virto keturiomis specialiomis serijomis apie „Swedbank“ ir pinigų plovimo skandalą, parodytomis 2019 m. Po metų, kai viskas pasibaigė, banko valdyba buvo pakeista, generalinis direktorius atleistas, Švedijos valdžios institucijoms sumokėta 400 mln. eurų baudų, o JAV tyrimai pradėti ir „Swedbank“ atžvilgiu.
Kaip rašoma „New York Times“ straipsnyje, apibendrinančiame rinkas sukrėtusį skandalą, „švariai skandinavų bankų reputacijai iškilo grėsmė dėl purvinų pinigų“.
Bet iš kur atsirado tie purvini pinigai? Ir kam jie buvo naudojami?
2020 m. pradžioje Axelis Gordhas Humlesjö – knygoje vadinamas „reporteriu“ – sužinojo apie naują užuominą, susijusią su „Swedbank“, rusijos saugumo tarnyba ir Putino mafijos valstybe. To rezultatas ir yra ši knyga – „Medaus spąstai: Swedank kremliaus pinklėse“.
Nė vienas pagrindinių istorijos veikėjų nesutiko duoti interviu. Nei buvusi generalinė direktorė Birgitte Bonnesen, nei jos pirmtakas Michaelas Wolfas, nei tuometinis „Swedbank“ stambių korporacijų ir institucijų skyriaus vadovas, knygoje dėl pagarbos šeimai vadinamas „Peteriu“.
Vietoje to, su knygos autoriais susisiekė vienos žymiausių Švedijos advokatų kontorų, grasindamos paduoti juos į teismą, jei knyga bus išleista.
Akivaizdu, kad „Swedbank“ sandoriai su rusijos oligarchais yra itin jautrus skyrius banko, turinčio per du šimtus metų istoriją, metraštyje.
„Leiskite, jei tik išdrįsite. Visi kiti kontaktai nutraukiami!“ – tokia buvo Birgitte Bonnesen advokato žinutė, parašyta knygos autoriams.
Dėl šios priežasties knyga daugiausia paremta pokalbiais su žmonėmis, kurie buvo artimi pagrindiniams veikėjams. Atlikta daugiau nei šimtas interviu. Daugelis dabartinių ir buvusių „Swedbank“ darbuotojų norėjo kalbėtis, oficialiai ar neoficialiai. Knygos autoriai perskaitė jų elektroninius laiškus, žinutes, užrašus, šifruotus pokalbius ir palygino jų versijas su kitais šaltiniais.
Didelė dalis informacijos iš „Swedbank“ vidaus gauta iš policijos tyrimo prieš Birgitte Bonnesen dėl stambaus masto sukčiavimo. Didelės svarbos turėjo ir išsamus išorės tyrimas, kurį atliko Amerikos advokatų kontora „Clifford Chance“. Švedijos finansinės žvalgybos padalinio tyrėjai, šaltiniai Švedijos saugumo tarnyboje, taip pat kitose žvalgybos agentūrose, prokurorai ir tarptautiniai ekspertai padėjo geriau suprasti esminius įvykius, o patyrę kolegos žurnalistai iš keliolikos šalių talkino atliekant tyrimus vietovėse, nutolusiose nuo „Swedbank“ būstinės Stokholme.
„Mes stengėmės kuo labiau priartėti prie tiesos apie tai, kas iš tikrųjų nutiko „Swedbank“ po 2008 m. finansų krizės, kai bankas buvo ant bankroto slenksčio, o rusijos oligarchų pinigai padėjo jam atsistoti ant kojų.“ – po knygos pasirodymo Švedijoje kalbėjo jos autoriai Lars Berge ir Axel Gordh Humlesjö.
Tai istorija apie didžiausią pasaulyje pinigų plovimo skandalą ir tai, kaip rusijos saugumo tarnyboms pavyko infiltruoti didelį Šiaurės šalių banką. Tai pasakojimas apie tai, kaip sistemiškai svarbi institucija – „per didelė, kad žlugtų“ ir kritiškai svarbi Europos finansiniam stabilumui – buvo panaudota vladimiro putino vykdomame kare.