Marius Ivaškevičius – tarptautiniu mastu pripažintas dramaturgas, kultinių pjesių „Madagaskaras“ (2004), „Mistras“ (2010), „Išvarymas“ (2011), „Miegantys“ (2021) autorius – sugrįžta į prozos lauką po dvidešimties metų su šokiruojančiu, atviru, skausmingu romanu „Tomas Mūras“. Tai žvilgsnis į lietuvių literatūroje mažai tyrinėtą zoną – kūrėjo nuovargį, senėjimą, neviltį. Menininko ir jo garsaus kūrinio santykį. Šlovės kainą ir grėsmę. Nemandagus, nepatogus romanas su intymiais žlungančio gyvenimo epizodais ir iki skausmo geidžiamos meilės ilgesiu.
„Knygos pabaiga tiesiog palieka tave išsižiojusį. Ir piktą, kad nebeleidžia „pamatyti“ kas toliau. Labai įdomiai
papasakota ilgesio, nuovargio, kūrybinės frustracijos ir erotinių prieskonių kupina istorija.“
Andrius Tapinas
„Labai jos laukiau ir neapsirikau. Romanas neeilinis. Mintimis turtingi sakiniai, o kai kurie – tarsi poezijos
eilutės, citatos, kurias verta išsitatuiruoti. Pradžia rami, galvojau, šitaip tęsis ir toliau. Oi, ne – nuo knygos
vidurio užgriūva erotikos lavina. „50 pilkų atspalvių“ – tik uogelės. Knyga tikrai patiks ir menininkui, ir
nerimą išgyvenančiam skaitytojui.“
Menininkas Algis Kriščiūnas
„Visas Tomo Mūro vidinis pragaras ir chaosas – nuo savus ritmus mušančių antikūrybinių, antiprodukty
vių demonų ir tuščio plaukiojimo pasroviui diena iš dienos, iki absurdiškų nevaldomų impulsų sunaikinti
vietinę florą ir galiausiai tos iki negalėjimo kankinančios, pragariškos, nevaldomos, nepaleidžiančios mei
lės – viskas buvo TAIP SKAUDŽIAI PAŽĮSTAMA. Vietomis knyga mane tiesiog negailestingai daužė į
šipulius ir vos neužstaugiau į kambario lubas vesdamas paraleles tarp pusnuogio liūdesį alkoholyje skan
dinančio Tomo Mūro, ir to, kas mano paties gyvenime dėjosi pastaruosius keletą metų.“
Vertėjas Matas Geležauskas
„Ką tik baigiau skaityti. Paskutinius 30 puslapių autorius atėjo su kūju ir gerąja prasme visiškai nusiaubė
mano blaivų protą, net teko alaus įsipilti. Jei skaitant buvo visokių emocijų, tai pabaiga pribaigė.“
Skaitytojas Remigijus Survila
„Baigiau skaityti knygą ir nuoširdžiai pasakysiu, kad tai geriausia, ką šiais metais perskaičiau (atmetus senas
klasikas, Harį Poterį ir K. G. Jungą). Pasirodo, dar yra ką Lietuvoje paskaityti. Aišku, teko romo įsipilti
(Henessay negeriu), bet tikrai nuoširdžiai ačiū. Stipru, atpažįstama ir kartais nepatogu skaityti.“
Dramaturgė Dovilė Katiliūtė
„Skaičiau. Knygos mintis gera, bet „tokio visokio“ sekso joje gal ir daugoka.“
Skaitytoja Rasa Merkienė
